O jau randas darbų,
Kokio viena valia neįveiksi.
Žodžiai trupa garsais,
Pasibaidžius nuskrido mintis.
Tarsi sraigė neši
Sunkią mantą — praėjusį laiką.
Argi skrydžiui ruošies,
Jei kas dieną piliulėm minti?
Numatyti sunku,
Jog kalėsi besilpstančiam kūne,
Bet paklaust nedrįsti,
Kas, pradaręs vartus, išvaduos?
Ko sutvėrei daugiau —
Kas graudina ar to, kas supūna?
Jei stambiais dalinai,
Ar smulkme kas nors grąžą beduos?
Rūbo kiaute duksliam,
Odos pertekliuj klaidžioja kraujas.
Labirintuos klaidžiuos
Gailiai stena paklydę aidai.
Ar ne tulžį keli
Skambant tostui už stiprų, už naują?
Pripažinti sunku, jog nebūsi, nesi.
Jau buvai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Algmar
Sukurta: 2016-07-22 11:02:41
Jei išties buvo – yra buvę – taigi YRA, – tai mūsų, nei kas išbrauks, nei išskus... Matyt, ir racionalu, ir smagu – nepamiršti. O laikas – reliatyvus.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-07-21 23:10:04
Belieka tik pritarti anksčiau komentavusiems, Visada su malonumu skaitau Jūsų eiles.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-07-21 20:50:37
Mintis išvesta, gerai, be duobių (piliulės, silpimas, apmąstymai), bet galima ir apeiti vietą nuo Numatyti sunku iki Rūbo (arba atskirti). Beje, jeigu jau yra piliulės, atrodo, kad Numatyti sunku, kiek kalėsi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-21 11:56:09
Autorės kūriniuose visada yra protinga reziume. Ne išimtis ir šitos eilės...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-21 08:18:15
Jūsų eilės visada mane žavėjo. Ne išimtis ir šis kūrinys.