Jau slogios praeities nebeliko
Ir galvų mums dėl to nebesopa.
Veda mus biurokratų klikos
Gal Amerikon,gal į Europą.

Ir mes einame,tykūs ir romūs –
Nevalia juk prieš valdžią burnoti-
Greit visi pasidarėme ponais,
Su sermėgom svetur panešiotom.

Prie lovio-ramiai į eilę,
Kas trukdo – gražiai atsikratom,
Vakarams aklą jaučiame meilę
Ir žaidžiam laisvi demokratiją.

Visi švarutėliai lyg krištolas,
Neliko nė vieno kalto.
Nuo kryžiaus nukėlėm Kristų –
Ką vietoj jo prikalsim?