Aš esu šitos žemės paukštis, 
Vis bandau prisibelst į širdį.
Vis bandau, net sparnus paskausta,
Mano balsą tik vėjas girdi.

Aš į jį išgiedosiu giesmę
Ir paleisiu...paleisiu skristi,
Kad ji tavo širdelę liestų
Ir neleistų žemai parkristi.

Aš į jį atiduosiu meilę,
Atlaidumą ir dvasios jėgą.
Tegul kelią tau švies palaima,
Nuo šviesos tos lai blogis bėga.

Aš tiesiog šitos žemės paukštis...