Miške Lietaus mergaitė ieško vėjo,
O gal sutiks išdykėlį ji tarp šakų.
Žmonės kalba
Esant jį lietaus draugu.
 
Prisiminimuose gražuolė pasiklysta,
Paletėje savų jausmų.
Kaip gera jausti
Šlapią ranką ant pečių...
 
Kur buvęs, kur nebuvęs –
Vėjavaikis jau čia,
Ir nusikvatojęs
Pradeda šokdinti ją.
 
 Ilgai jie sukiojos valso ritme,
 O vėjas kuždėjo:
– Likim drauge,
Kartu mes paskęsim aistros ugnyje...
 
Mergaitė šypsojos sau vėlei slapčia:
– Jeigu paskęsti – tiktai  LIETUJE...