Tamsiais dalgiais ant pečių
ateina jaunos basos pėdos
prieky.
 
Rugiuosna skęsta tik vaikų balsai...
senasis kaimo archetipas,
archajinė žmonių dvasia ir
dainuotos sutartinės.
 
Duonos kvapas,
rūgpienis, saulelės kaitros
audrų galybė
bijūnų upių šokis.
 
Jaunamartės prisilietimas,
gervių vakarinis klyksmas,
lininių marškinių baltumas,
gimto apvaizdo tyrumas.
 
Aviečių lūpos ir mašalų trapumas,
medžių ilgaamžiškumas,
vėjo prisilietimas,
senolės valgio pateikimas.
 
Simboliai atmintyje išlieka,
Liūdna gaida springstu savy.
Sapnuose regiu sulygintas
erdves.
 
Ajerų laukais sugrįšim,
Tik nebe ten, kur
Tyvuliavo mūsų praeitis,
Mūsų lietuvybė.