Po klevu

Lyg karšta geležim į širdį
Išdavystės aštrūs spygliai,
Ir taip gailiai ,taip gailiai suvirpo
Mūsų klevas lapeliais visais.

Ko netekom,ir ką dar prarasim,
Ar ilgai, ar ilgai dar skaudės?
... Paryčiais, kai suvilgys rasos,
Pamažu atsities žolė...
seniokas

2016-07-13 16:27:17

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-07-14 12:52:56

Ateitis miglota. Tik Viltis paprastai palaiko tautą.
Nuostabus kūrinys. Ačiū.

Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė

Sukurta: 2016-07-14 09:54:00

Skaudi socialinė tautos problema puikiai atskleista taupiomis poetinėmis priemonėmis.
Emocinis jautrumas ir talentinga stilistinė pajauta sustiprina minties įtaigumą ir skaitytojo išgyvenimų dramatiškumą.
Puikus kūrinys. Pagarba ir padėka.
 

Vartotojas (-a): eglute7

Sukurta: 2016-07-14 09:05:22

Jautriai...

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-07-13 16:35:09

Daug tiesos su nedaug žodžių. Taip.."pamažu atsities žolė..."