​Pasiklydau sekundėje išsigandęs, kad kitos
Ateis ir išeis į mane nepažėjusios –
Tik laikina laikina skamba nuo ryto,
O juk ilgai ir laimingai mes naiviai tikėjomės.
 
Gal šitaip nebūna, gal gyvenam skausme,
Kol jis duoda sekundę mums kvapą atgauti,
Kol leidžia mums viltį įžiebt trapume,
Kad su šaknimis viską išrautume.
 
O gal skausmą kažkada įskaudino kitas?
Gal kad nenumirtų jis virto skausmu
Ir kaskart, kai ant kelių pargriūname rytą,
Jis ištiesia ranką ir sako – turiu
 
Tavo ašaras, širdį ir trapią sekundę,
Nors rodyklės jau stoja, pakilkim prasmingai,
Tau degs ir skaudės, mirtis tave gundys,
O toliau tavęs laukia – ilgai ir laimingai...