Aš nežinau, kas aš esu.
Ar aš tas, kas sakau esu aš, ir visiškai priklausomas nuo rytojaus?
Tu esi per daug nostalgiškas,
tu nori apsaugoti savo prisiminimus, kad jie tave paguostų.
Praeitis - tik išgręžta skylė.
Svarbu tik viskas iš tavęs, ką sukuria žmogus iš to, iš ko išmoko.
Vaizduotė naudoja tik tai, ko reikia,
arba šalina visą likusį pastatytą muziejų.
Nelaikyk praeities.
Negalima branginti nieko, kas tau svarbu.
Sudegink tai.
Nes tik tu esi savo gyvenimo dailininkas. 
asmenybė

2016-07-11 00:21:05

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Langas Indausas

Sukurta: 2016-07-11 22:49:17

Nagi ir Aš panūdau pakomentuoti. Ir ką gi Aš galiu pasakyti? O ką Aš žinau, blyn.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-07-11 18:20:19

Ir aš žinau, kas tu esi :D Ir visas šitas saitas žino. Beje, apie skyles jau rašei, kartojiesi...
Nikaji, Pakeleivi, jūs čia matot kokį nors ką apskritai galima komentuoti? Moderatoriai komentuoja tokį šlamštą ir dar bando jame kažką gero įžiūrėti. Koks čia dar šarmas, jums irgi stogai važiuoja? Čia, tipo, duoklė išskirtiniam? Čia aukščiausio lygio (tiksliau žemiausio lygio, įskaitant ir vaikiškas gramatines klaidas, kurias nepatingėjot ištaisyti) paistalai, kokių kiekvienas čia esantis gali prirašyti ne kupetą, bet begalybę. Čia tiesiog nesąmonė, kažkokie idiotiški pamąstymai, kažkokios klišės, apskritai tai net „netraukia“ iki „dienoraštinio įrašo“.
Tu, kuris pasivadino taip išdidžiai, geriau nejuokink žmonių su tokia rašliava. Tokia yra mano nuomonė. Manau, jai pritars daugelis. Na, gal išskyrus kai kuriuos, kurie dar bando nagais kabinti stiklą – gal ką užčiuops vardan to, jog šita asmenybė yra ... :)))

Vartotojas (-a): Pakeleivis

Sukurta: 2016-07-11 12:00:51

Tema (apie tai rašė įvairūs išminčiai, moko psichologai) neišvengiamai aplanko turbūt kiekvieną.
Apie ką? Čia, manau, kalbama apie pasidavimą gyvenimui, jo kūrimą pagal poreikius ir įsivaizdavimą, apie gyvenimą čia ir dabar.
 
Įsikibti į praeitį (muziejų) nereikia, bet jos neišvengsi, ji požiūrį į daug ką formuoja.
Negalima branginti nieko, kas tau svarbu. > hm… (tik pasisemti, pasinaudoti, neprisirišti?)
Mintis vietomis apvelta, parašymas štrichuotas, teiginiais, labiau iškeliama vaizduotė, mažai liečiama patirtis.
Bet apskritai racijos yra.
 
Kito žmogaus minties vingius suprasti nelengva (lengva klysti), bet pamaniau, kad rašymas be skyrybos ženklų yra: arba to laisvo (būties?) srauto iliustracija, arba (greičiau) tiesiog nežinant, kur tuos ženklus dėti. 

Vartotojas (-a): adria

Sukurta: 2016-07-11 11:59:08

o aš žinau... :)

Vartotojas (-a): Nijolena

Sukurta: 2016-07-11 06:50:07

Po pirmų dviejų sakinių sekantieji neįtikina. "Ar aš..""Svarbu;;;" sakiniai stokoja skyrybos ženklo bent vieno. Keisti pelenų ir anglies piešiniai šito dailininko. Piromanija? Išsiduoda asmenybė, pati nenudegusi. Tikėtina, kad gyvenimo patirtis tai ištaisys...Kai padai pasvyla iki sąmonės netekimo, nenorom surėki: Gana! Po pirmųjų pamokų iš tiesų kyla pagunda ką nors kitą mokyti....Tai - jaunatvinė euforija. O jaunumo požymiai visada atrodo būtent taip - kategoriškai. :)