Bausmė
Nubaudžiau vienatvę,
Paklupdžiau į kampą
Ir varinį raktą
Triskart pasukau.
Kviečia šviesios gatvės
Aladino lempom
Ir į blogą ūpą
Man tik nusispjaut!
Pasėdėsiu knaipėj,
Aplankysiu draugą
Ir bare naktiniam
Kirkinsiu panas,
Tegu man pavydi,
Tegu stebis daug kas,
Kad po šitiek metų
Aš ir vėl toks pat.
Bet draugų nelikę,
Knaipės uždarytos,
Ryškios gatvių lempos
Šviečia vis blausiau,
O įkyrios mintys
Persekios lig ryto:
Nubaudžiau vienatvę —
Ką aš padariau!..
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-09 23:28:17
Gera buvo paskaityt po sunkios dienos :)
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-09 22:39:42
Sužavėta Jūsų kūriniu, kuriame netrūksta nei jumoro, nei meistriškumo.
Vartotojas (-a): spika
Sukurta: 2016-07-09 20:44:00
Užkabino... labai patiko
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2016-07-09 18:26:14
Gera jumoro dozė, lengvas eiliavimas.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-07-09 15:39:25
labai melodinga
Vartotojas (-a): herbera
Sukurta: 2016-07-09 15:39:09
daugiau tokių su jumoru, tai dingtų ir vienatvė...
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-07-09 15:36:52
Suvokimas šmaikščiai atėjo :)
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-07-09 15:06:53
Pačiam save nubaudus, lengviau ir atleisti. :)
O eil. šmaikštus, smagus.
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-07-09 14:34:09
Puikiai surimuota. Nors ir vienatvė, bet su tokia jumoro doze - neliūdna. :)