Mėgstat pergales švęsti, vadai?
Kaulais savo gentainių jas grindę.
Pasirašėt krauju svarbią sutartį su svetimais?
Bet ar jūsų galvoms prigimties suktą mįslę įminti?
Argi kliauzas visas paaukoti, kentėję atleis?

Šimtą kartų tas pats — piramidė, viršūnė ir triumfas,
Purvini pamatai po heraldikos brangiu šilku.
Tik paminklą sutvert ne kadenciją vieną užtrunka,
O bėgikų pulkai nesugundomi sapno vilku.

Nėr garbės — nėr šlovės. Pluoštais premijos, raštai, medaliai.
Kaip tarnyba keista esant taikai surankios vaikus?
Ten, tribūnoj, turbūt patys esate sau visagaliai.
Negirdėta kalba čirpia sutiktas kaime žmogus.

Tamsta šieną ravi? Restoranui auginate sliekus?
O ižde tuo metu pjauna bitę išalkę vilkai.
Nepavydžiu aš jums — sunkiai pergalių savo jūs siekiat.
---
Išrinktieji tautos nesiplėšia nuo jos per aukštai.