Tik nesakyk,
Kad esame maži.
Tik nesakyk —
Pasaulis mūs negirdi.
Svarbiausia —
Likim širdyje laisvi,
Vilties savy
Neužgesinkim.
 
Sakai:
Dažnai sunku pažvelgt atgal, Istorija taip slegia.
Tik ją mums rašė svetimi,
Tad gal –
Primetę savo valią?
Primetę sau naudingą tiesą,
Primetę juodą spalvą?
 
Dėkingi bočiams, kad jie gynė
Plačias žemes, mūs kraštą,
Kad buvo kovose didvyriai,
Nors ir be savo rašto.
Galbūt kaip vėliavą reikėjo
Nešti senolių kalbą,
Tada garsiau būtų skambėjus
Ir Lietuva, jos vardas.
 
Šiandieną mes jau nebe tie,
Šiandien tiek daug gi turim:
Rašyti lobiai atverti,
Kuriuos lietuviai kūrė.
Pradėjo vagą Donelaitis,
Po jo šimtai kitų
Nuėjo žodžių,
Gimtos kalbos senuoju arimu.
 
Tad niekados jau nesakyk,
Kad esame maži.
 .........................
Dabar kartu
Aukštai aukštai
Iškelkim vardą Lietuvos,
Lai švyturiu jis būna
Ir neša išdidžiai vaikai,
Kaip nešė kitados,
Karalius Mindaugas
Karališką karūną.