Jeigu be kardo – koks esi karys?
Kaip stosi tu į žūtbūtinę kovą?
O jei ir risto žirgo neturi –
Neklos tau sesės šalavijų lovos.

Krašte nelaimė, degantys laužai
Trečia para į pilį kviečia vyrus.
Tik ar sugrįš visi? Vilties mažai,
Seselės liūdnos, ašarėlės byra.

Dar atsigerk, kol skaidrūs šuliniai,
Vanduo gyvasis gyslomis keliauja,
O kvepiantys drobiniai marškiniai
Sugers ir tavo prakaitą, ir kraują.

Prie rimto svirno atsigręžk, sustok,
Ranka pamoki senai motinėlei.
Keliauk, sūnau, bet visada žinok –
Namų takai žole tau neužžėlė.

Į žalią lino drobę įausta
Gimtinės meilė daug, oi daug ką gali,
Kaip neapykanta, į kumštį suspausta.
Ir priešo kirtis slystelės pro šalį.