Pirmasis skrydžio krikštas
Santrauka:
O būna ir taip
Pusę metų mintys skrido,
akys blaškėsi nakty.
Nerimu virpėjo kūnas
ne tiktai mėnulio pilnaty.
Kai skridau, skaudėjo sielą,
liūdnos akys liko ten.
Supratau, kad viską supratai.
Mano skrydžiui pakelti sparnai.
Išsigandus ir laiminga
mintyse kartojau ačiū,
kad paleidai Tu į laisvę
tą išdykusią plaštakę.
Vos tik skrydžiui prasidėjus
prisistatė ten ponia.
Atsisėdai mano vietoj,
lyg begėdė tu kokia.
Na gerai. Prašau, užleisiu.
Tokia jau mana dalia.
Aš mačiau tik debesėlius,
kurie suposi ore.
O ponia saldžiai miegojo
atsirėmusi į langą,
kai mana širdis plasnojo
pamatyti tai, kas ten už lango.
Nusileidus jau lėktuvui
taip skubėjau aš išlipt.
O tenai mane užklupo
tarsi bėglę su terba.
Ir iškratę mano daiktus
sujaukė skaidrias mintis.
Pirmas krikštas ašarėlėm,
Skruostais nerimas riedėjo.
Išsigandus, lyg ėriukas,
vieniša svečioj šaly,
užmiršau net rusų kalbą,
kai reikėjo atsakyt.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-07-05 19:55:35
Kelionių "smagumai". Būna ir blogiau. Išsigandus, primirštama net lietuvių kalba, pradeda strigti gale gerklės. Man toks atvejis buvo, ryšium su pasu. Gerai, kad buvau ne viena ir šiek tiek mokėjo vokiečių kalbą. Daugiau tos klaidos nebekartojau. Pasą pradėjau taip gerbti, kad kelionėje visas mano dėmesys būna tik jam. Viskas gerai, kas gerai baigiasi.
Labai vaizdingas kelionės paveikslas.