Kaip nuostabu prabusti Tavo artumoj
           ir garbinti iš ryto šventą Tavo vardą,
dėkoju Tau už šiandien, o kas bus rytoj –
           ramu, nes aš žinau, kad duosi tai, ko reiks –
juk tai darei Tu daugel daugel kartų.
          
Tu kantriai auklėjai, o kai kada barei,
           bet visuomet buvai kartu, visur lydėjai,
stebiuos, kaip išmintingai padarei,
           kai leidai man širdim Tave atrast
ir atpažinti, kaip mane mylėjai.
          
Nuo Tavo meilės aš kasdien tirpstu
           ir ja užsidegu maldoj kiekvieną dieną,
ir aš laimingas, vėl kai išgirstu
           Tavajam tėviškam glėby karštai
ištartą – „Aš myliu tave tik vieną“.
          
Kiekvieną mūsų savo glėbyje laikai,
           nes mes visi juk – Tavo kibirkštėlės,
atgimę Tavo mylinčioj širdy vaikai,
           kuriuos Tu augini, ir duosi tai, ko reiks –
ir neši savo delnuose aukštai iškėlęs.