Susitikim, girdi? – susitikim.
Gal užtenka klajoti perpus.
Ir už durų į kampą statykim
Nudėvėtus lig skausmo batus.

Paklausysiu, tu man paskaityki,
Kad gyvenimas būna gražus.
Ne tik toms, kurios pasakom tiki
Apie princus ir baltus žirgus.

Prisiglausiu, taip švelniai ir tykiai
Lyg krapnojantis ryto lietus.
Tu už rankos mane palaikyki,
Aš skaičiuosiu delnuos griovelius.

Tu išeisi juk, bet nesakyki –
Mūsų laikas juk šitoks trapus.
Užsimerkę svajas išbraidykim,
Kol ant lūpų medus dar saldus...
---

Man užmigus duris uždaryki,
Batuos liks akmenukas skaudus...