Ištirpsta sutemoj pavargusi diena,
Šiltais lašais dangus nulyja,
Aš išpinu, iškedenu kasas
Ir tyliai išplaukiu į sapno karaliją.
Tenai už gryčios rymo aviliai,
Nakties šaly pakvimpa liepos,
Čia nebuvau seniai seniai,
Širdis kur eit ir pasilikti liepia.
Kai rytas žadina, akies vyzdy
Sušvinta rytmetis ir vėlei gelia
Ir sopa man, kad palikau
Tą širdžiai mielą tėviškės kampelį.
......................................................
Ištirpsta sutemoj pavargusi diena
Ir sapno gijos draikosi palaukėj,
Tu atsigręžk ir vėl išgirsk,
Tave lietus ir tėviškė čia šaukia...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-07-04 18:34:24
Puiki lyrika.
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-07-04 11:42:52
Labai šiltas ir jaukus tas jūsų tėviškės paveikslas... gražu:)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-07-04 08:32:16
Jautrūs, ypatingi, meilės nužymėti žodžiai apie tėviškę.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-07-04 07:56:17
Tėviškės šauksmas - visada širdyje. Švelni lyrika...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-07-04 06:25:33
Juk yra žemėje vietų, kur ir žolė žalesnė, ir vanduo šlapesnis, ir kažkokias būdais vis ten su-
grįžtame (kartais tik atsiminimais). Senosios tėviškės!
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-07-03 23:59:17
Gaila, kad konkursas baigėsi, labai tiktų. Šiltos eilės.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-07-03 23:08:03
Kaip vaizdinga ir jauku. Miela ir sava.