Mano močiutė buvo audėja.
Drobeles audė, į skrynę dėjo.
Priaudė drobių pilną skrynelę, –
Tai buvo kraitis savo dukrelei.

Močiutės drobėse skraidė paukšteliai,
Rankas iškėlę žaidė vaikeliai.
Ten ir žvaigždutės švietė,
Vaikus įeiti į drobę kvietė.

Mano močiutė mokėjo verpti,
Mano močiutė mokėjo austi...
Kaip įsakyti širdžiai neverkti,
Kad nesuspėjau josios paklausti,
Kai dar staklių muzika gaudė, –
Kaip ji į drobes saulę įaudė?