Žmogau, gebi mąstyt, mylėt ir dirbti,
tai viena, tai dermė graži,
už visa tai tave tik verta girti,
bet ar regi, kokia aplink būtis trapi.

Ir tu esi trapus ir laikinas šioj žemėj – 
visatos dėsniams visa pavaldu,
kas gema, kas gyvybės vis iš žemės, skliauto semias,
tas ir numirs, išnyks kaip dūmas pamažu.

Todėl nenusimink, jei žemės šventės puotoje
tarsi karalius liūdesys mums viešpatauja
ir ašara sūri aukštai, jausmuos, it jūros gelmėje,
būties krantus viltim skalauja.