Pripažįstu —
Bijau besugrįžt
Į kraujagysles plėšantį jausmą,
Kada tvinksnių garsai
Lyg sprogimai
Pakaušį nuneš,
Na, o tuo pat metu
Galimybė tiesiog prisiglausti
Rodos tokia brangi,
Nes žinau — jos nebeturiu aš.
Ilgesys —
Tai sparnus
Pasikėlus apvėlęs degutas.
Nukritau, sudužau.
Jau žinau — šukių niekas nerinks.
Patyliukais laižau
Sūrų skonį nuo perštinčių lūpų
Ir ištart nedrįstu:
Pasiimki į TEN,
Pasiimk...
Kas esu be tavęs?
Ką banga tarp smiltelių išbarstė.
Egzistuoju.
Tik tiek.
Vis rečiau besapnuoju tave.
Abejoju lig šiol —
Išgaruoti?
Gilyn susigerti,
Oriai laiką būties
Kad pajėgčiau pakelt ir panešt?
Devintoji banga...
Maišos ašaros, prakaitas, kraujas.
Po deguto purslais
Kas didingą, kas šventą beras?
Ar pažinsi mane,
Kai įgysiu pavidalą naują?
Vis semiu ir glaudžiu,
Nors tu smėlis tarp pirštų byrąs.