Į mėlyną dangų, į piešinį brangų,
Peizažą gimtinės mielos,
Į žemę aukštaičių, į ežero mėlį
Daina balandžiu suplasnos.
 
Lig skausmo pažinta ir meilės mylėta,
Be galo brangi, artima –
Kentėjus, liūdėjus, pražydus, išaugus
Skambėki, gimtine mana.
 
Prie avilio bičių, prie upės Nevėžio
Ir džiugesio sodų baltų
Šviesioj Aukštaitijoj išdidūs aukštaičiai
Nupynė vainiką dainų.
 
Priedainis
Aukštaičių žeme, žeme gimta,
Glauski, priglauski savo ranka.
Švieski, apšvieski mūsų mintis.
Augink svajonę, būki viltis.