Baugiai stvarstaus aplink
Ties šešėlių ištįsusių nuokalne
Ir suprast vis sunkiau,
Dar sapnuoju ar jau atbudau.
Tarsi musė kisieliuje
Klimpsta geidautieji pokalbiai,
Nes ir laukiau kažko,
Ir sulaukus galvoju Eik sau.
Užmarštis albume
Kruopščiai ištrina pavardę, vardą.
Būta. Gal... O kas tu?
A, tai veidrody veido dėmė.
Susivokti sunku,
Kai kinivarpos atramas ardo.
Jei kas liko brangaus,
Nežinau, kaip apsaugot, kur dėt?
Nevalinga drėgmė
Dingsta raukšlėj — gaivins jausmo dykrą.
Naktyje sutrinku —
Kaip atrinkt tarp vaiduoklių savus?
Kruta lūpos, tačiau
Užsiliko kisieliaus bent litras.
Skriskit, musės, šalin.
Dar viliuosi sulaukti uodų.