Neringa – praeitis...

Kur jūs, žalieji pamario toliai,
Kur Baltijos smėlėti krantai?..
Ir žuvėdra nuo marių nemoja,
Nepasitinka statūs kopų šlaitai.
 
Tarsi dar vakar viską regėjau,
Baltame smėlyje myniau pėdas,
Į jūrą pavargusią saulę lydėjau,
Kas grąžins vasaros dienas tas.
 
Gal jos pabūgo žuvėdrų klyksmo,
Baltijos bangų audringai tamsių –
Deja, jau be sugrįžimo pradingo,
Net naktis nedovanoja jūros sapnų.
 
Ar šauksi, nešauksi – tyliai dejuosi,
Pamatyti jūrą – svajonė menka,
Nutolstančio laivo nelydėsi žvilgsniu,
Pulsuojančios bangos nepaliesi ranka.
 
Švyturio kauksmas skamba ausyse,
Regiu marias skendinčias migloje...
..................................................
Pasilieku – toli nuo tavęs – tyloje...
Rena

2016-06-28 15:54:57

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-06-28 23:25:44

Taip mėgstų vandenų platybes.. Tačiau čia taip liūdna...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-06-28 20:07:32

persunkta gailesčiu, nostalgija, gražios eilės, tik bent lašelio vilties norėtųsi

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2016-06-28 17:19:52

Tegul tamsion gelmėn nugrimzta praeitis
 ir virš bangų tarsi balta žuvėdra tepakyla vėl 
 nauja viltis...