Kur jūs, žalieji pamario toliai,
Kur Baltijos smėlėti krantai?..
Ir žuvėdra nuo marių nemoja,
Nepasitinka statūs kopų šlaitai.
Tarsi dar vakar viską regėjau,
Baltame smėlyje myniau pėdas,
Į jūrą pavargusią saulę lydėjau,
Kas grąžins vasaros dienas tas.
Gal jos pabūgo žuvėdrų klyksmo,
Baltijos bangų audringai tamsių –
Deja, jau be sugrįžimo pradingo,
Net naktis nedovanoja jūros sapnų.
Ar šauksi, nešauksi – tyliai dejuosi,
Pamatyti jūrą – svajonė menka,
Nutolstančio laivo nelydėsi žvilgsniu,
Pulsuojančios bangos nepaliesi ranka.
Švyturio kauksmas skamba ausyse,
Regiu marias skendinčias migloje...
..................................................
Pasilieku – toli nuo tavęs – tyloje...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-28 23:25:44
Taip mėgstų vandenų platybes.. Tačiau čia taip liūdna...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-28 20:07:32
persunkta gailesčiu, nostalgija, gražios eilės, tik bent lašelio vilties norėtųsi
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-06-28 17:19:52
Tegul tamsion gelmėn nugrimzta praeitis
ir virš bangų tarsi balta žuvėdra tepakyla vėl
nauja viltis...