Surinksiu trupinius iš pastalės birželio,
Alsuoja liepos priešaušris—tuoj bus
Rytai rasoti, kai be skausmo gelia
Ir debesuotai mėlynas dangus.
Pražys lelijos—nekaltybės gėlės,
Vidurvasaris alins kaitrumu,
Tiktai palėpėje verks popierinės lėlės
Ir nieko neišneši iš namų.
Nei savo ilgesio, anei gerumo,
Kai širdį nori padalint perpus,
Tik skalsiai skalsiai riekele kasdiene
Vaišinsi vėl ir priešus ir draugus.
..............................................................
Surinksiu trupinius iš pastalės birželio,
Tu juos pabersi paukščiams už langų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-06-29 08:22:48
Alsuoja liepos priešaušris—tuoj bus
Rytai rasoti, kai be skausmo gelia
Ir debesuotai mėlynas dangus.
Toks lengvumas... ir laukimas pačio vidurvasario. Jauku. :)
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-28 23:23:27
Mintis užstrigo ties popierinėm lėlėm... Išties, kiek jų būta...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-06-28 17:08:03
Tarsi liepos pavakarys, šiltos, jaukaus gerumo persmelktos eilės... Ačiū:)
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2016-06-28 16:55:05
Tikroviška , švelni lyrika.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-28 16:00:39
Gražus birželio išlydėjimas...