Aš jau ne ta, kurią mylėjai,
Vardais gražiausiais vadinai,
Mane bučiavo laiko vėjai,
Mylavo šiurkštūs jų delnai.
Tarsi laivelį plukdė, nešė
Bangų bangom be atvangos,
Laimužę strijomis išrašė
Ant ilgesio širdies nuogos.
Aš jau ne ta, kurią mylėjai,
Atleidžia metai ir kaltiems —
Ištikimiausi liko vėjai.
Išties, ne mums prilygti jiems...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-28 16:17:02
Ir aš jau nebe ta... :( Labai geras eil.
Ištikimiausi liko vėjai.
Vartotojas (-a): Pakeleivis
Sukurta: 2016-06-27 20:05:10
Labai gražiai išėjo su tomis strijomis – galima suprasti kaip moters ilgesio ir gyvenimo prasmės rieves. Ne tik poetiškai abstrakčias, bet ir laimužės – vaikų paliktas.
Prasminga ir besikartojanti eilutė Aš jau ne ta, kurią mylėjai.
Gerai nuneša vėjai.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-27 19:00:03
labai gražiai pamintyta, labai jausminga
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-27 16:35:57
Laiko vėjai viską keičia...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-06-27 16:13:22
Nuoširdus prisipažinimas, kuris visą tiesą pasako.