Sirpsta vyšnios, pražydo lelijos,
Pasibaigia diena dar viena,
Jau nepamenu ryto, kai lijo
Ir nutilo girdėta daina.
Kas, o kas tau pasakė, kad nieko,
Nieko tikro šioj žemėj nėra,
Tie karoliai iš dūžtančio stiklo,
Apgavikė ta ryto šalna.
Tavo šypsantis veidas akyse,
Jį matyti aš vėlei galiu,
Susitikom netyčia – sakysi,
Kai sekundės tekės upeliu.
.....................................................
Sirpsta vyšnios, pražydo lelijos,
Tavo šypsantį veidą regiu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-26 15:11:56
Dainingas ilgesys.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-26 13:43:53
Mielas, jautrus susitikimas...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2016-06-26 11:48:06
Jautrūs, trapūs, abejingų nepaliekantys žodžiai.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-06-25 23:23:15
Ilgesingas ir gražus.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-25 22:54:06
Va, jau ir Vasara apie karolius! "Kai sirpsta vyšnios Suvalkijoj..." :::)))
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-25 21:13:48
Štai kiek nedaug reikia - tiktai sutikti širdžiai mielą žmogų ir akys nušvinta.
Jausmingos ir gražios eilės.