Einam mes per vaikystės vasarą –
Kiek čia juoko ir kiek čia ašarų...
Pailsėkim, duok savo delną,
Tokį mažą ir tokį švelnų:
Viru viru viru
Baltos kruopos byra...

Verdam košę, įpylę pieno.
Kas ją valgys? Nėra nė vieno...
Tai įdėkim gabalą ledo,
Pažiūrėk, penki atsirado.
Viru viru viru
Vyrai kaip pipirai.

Tai įkrėskim skaniausios košės,
Tegul valgys visi atsilošę...
Kur pradingo lėkštės, šaukšteliai?
Reiks kabinti košę piršteliais.

Išdalinom košę ant lapų,
Bet mažajam vis tiek neužteko...