Jau paskutinis gražus vakaras sulestas,
Motulė žilas kasas nusikirpo,
Akmenys pasiprašė nakvynės-
Prie krosnies pabirusios prisiglaust.

Ir kraitis, staklių išmuštas, pasiilsėti išėjo.
Skrynios padirbtos žalvario raktams
Užmerkė tik pievą,
Gėlių bežiedžių, paukščių besparnių,
Upelių bežuvių.

Nutekėjo viskas ateičiai.
Gulbės nurijo aukso žiedus.
Auka – nuotaka ketvirčiais miškui misti.
Raktai skrynios asloje įsodinti
Pražys našlaitėmis raudonom.

Sesės, antimis virtę,
Kapoja rankas,
Virti grūdai joms sušildo kojas,
Žaizdas vakaro snapu dangsto-
Ateis ir Tau laikas.

Piršliai šunimis loja
Iš vidurio girios
Vyras bus vilkas.
Dienomis saulės užmerktas
Naktimis langus raižys.

Jau ir rytas savaitės išsuktas
Sviestu iš medžio pašoka.
Per rankas teka,
Per rankas, žuvimi auksine išsirietęs,
Meldžia tik nieko nepaprašyti.