Santrauka:
Joninėms...
Tolimi prisiminimai iš vasaros vakarų gimtinėje...
Šalia girios jaunuolis turėjo armoniką ir po saulėlydžio grodavo...
Groja armonika prietemoj tylioj,
Lyg ašara skaidria pievų rasoj.
Lakštingalos nutilo, klausos dainos,
Migla virš pievų nuskendo miškuos...
Žemė po dienos karščių alsuoja gaiva,
Tolumoj aidi kažkodėl graudi daina?..
....................................................
Kas vakarą grojo melodiją liūdnai –
Kam ją dovanojo?.. Deja, nežinai?..
Ar girdi – negirdi – jam nesvarbu,
Liejo savo jausmus viliojančiu garsu...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-24 23:03:19
Įsivaizduoju... Girdžiu. Gražus prisiminimas
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-24 19:57:07
labai graži vakaro melodija, nostalgiški armonikos garsai...
Vartotojas (-a): Felicija Ivanauskienė
Sukurta: 2016-06-24 15:16:14
Paprastas, lyrinis, švelnus ir mielas kūrinys, - toks savas ir atpažįstamas.
Vidinė pajauta ir emocinis ryšys su gamta nuspalvina eilėraštį romantizmo estetika.
Labai gražu.