Jausmai — iš vasaros akivaro išsitraukta žuvis,
Saulėta proskyna su žemuogių karoliais,
Vorų audimai pievoj nuo rasų žili
Ar stirnos vaikas, jaukiai užsiglaudęs guoly.
Tai naujos gyvastys, visuotinė gimtis
Ir neįvardintas tikėjimas stebuklais,
Be abejonės, kad nubudo per anksti
Tešla pyragui šios būties be plutos.
Kai jau žinai, kad visa tai praeis,
Neri į gelmenis skubotai ir aistringai.
Atsibundi miglotais paryčiais
Su baimės prieskoniu — gal sapnavai, gal dingo?