Ištraukyk iš manęs po vieną stygą,
Dangau... Tik nekankink...
Tik judesiu staigiu ištrink.
Ištrink tą skausmą...
Gêluonis išrink
Ir vėl palaistyk...
Ašarom atskiesiu,
Vis tiek nelaisvė...
Nebegaliu gyvent...
Gyvent be ryto,
Kuriam kava neišsilaisto...
Nuo tavo rankų...
Prisėsk... Sakyk, kur skauda.
Abiem ten pat... Suvystau raudą.
Aš moteris... Žaizdas užgydau.
Savo išlaižau...
Nebetylėk, prašau.
Papurtyk tarsi slyvą...
Matai? Gyva aš, tu dar gyvas...
Nors ir be stygų... Dar grojam,
Dar grojame noktiurną dviese ...
Trims...
----
Meilei
Atleidimui
Vilčiai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-23 13:42:08
pradžia skausminga, nostalgiška...gerai, kad moterys sugeba užgydyt žaizdas ir išsilaižyt savo, gera pajusti gyvastį ir dedikuot noktiurną Meilei, atleidimui, Vilčiai...nuostabios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-23 10:29:43
Širdies kalba kitai širdžiai su gražia muzika:
Meilei
Atleidimui
Vilčiai...
Vartotojas (-a): lašasdangaus
Sukurta: 2016-06-23 08:56:16
Išties, nėra nieko nuostabiau už tą noktiurną, kuris gimsta iš gyvenimo syvų per atleidimą...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-23 08:51:17
Stipriai. Nei pridėsi, nei atimsi.
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-23 02:46:33
Čia jau kažkaip kitoniškai. Šiuolaikiškai.