Daugtaškiai

Ištraukyk iš manęs po vieną stygą,
Dangau... Tik nekankink...
Tik judesiu staigiu ištrink.
Ištrink tą skausmą... 
Gêluonis išrink
Ir vėl palaistyk... 
Ašarom atskiesiu,
Vis tiek nelaisvė...
Nebegaliu gyvent...
Gyvent be ryto,
Kuriam kava neišsilaisto... 
Nuo tavo rankų...
Prisėsk... Sakyk, kur skauda. 
Abiem ten pat... Suvystau raudą.
Aš moteris... Žaizdas užgydau.
Savo išlaižau... 
Nebetylėk, prašau.
Papurtyk tarsi slyvą... 
Matai? Gyva aš, tu dar gyvas...
Nors ir be stygų... Dar grojam,
Dar grojame noktiurną dviese ...
Trims...
----
Meilei
      Atleidimui
                 Vilčiai...
Saulėlydis

2016-06-23 00:03:06

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-06-23 13:42:08

pradžia skausminga, nostalgiška...gerai, kad moterys sugeba užgydyt žaizdas ir išsilaižyt savo, gera pajusti gyvastį ir dedikuot noktiurną Meilei, atleidimui, Vilčiai...nuostabios eilės

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-06-23 10:29:43

Širdies kalba kitai širdžiai su gražia muzika:
Meilei
      Atleidimui
                 Vilčiai...

Vartotojas (-a): lašasdangaus

Sukurta: 2016-06-23 08:56:16

Išties, nėra nieko nuostabiau už tą noktiurną, kuris gimsta iš gyvenimo syvų per atleidimą...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2016-06-23 08:51:17

Stipriai. Nei pridėsi, nei atimsi.

Vartotojas (-a): kaip lietus

Sukurta: 2016-06-23 02:46:33

Čia jau kažkaip kitoniškai. Šiuolaikiškai.