Svaigina birželis, sugrįžę kvapai,
O žingsniai matuoja vėl tolimą kelią,
Kai būni išėjęs ir man nesakai,
Kaip skardžiai papūsti į laimės lumzdelį.
Pražilo svajonės, pabalo plaukai
Ir vienišas beržas už tėviškės tako,
Tenai, kur svajones kadais palikai,
Kai tyli širdis ir vėl nieko nesako.
Prikrito žiedų į birželio sapnus,
Uždek žiburėlį trobelėj gimtinės,
Kai manąją galvą ant kelių laikai,
Tas tolimas garsas senos sutartinės.
............................................................
Svaigina birželis, sugrįžę kvapai,
O tu mano ranką savojoj laikai...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-23 02:42:56
Svaigus toks... :)
Vartotojas (-a): Laũmele
Sukurta: 2016-06-22 19:13:26
Tikriausiai svajonės amžinai jaunos....
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-22 08:03:35
Oi, kaip gražu...prikrito žiedų į birželio sapnus...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-21 23:53:19
Svaigina tas birželis, išties svaigina...
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-06-21 23:15:01
Gražios eilės
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-21 20:21:38
Kaip gera, kai yra keliai ant kurių galima padėti galvą ir kai kas nors bent retai palaiko ranką savojoje.
Lyriškos, gražios eilės.
Vartotojas (-a): Langas Indausas
Sukurta: 2016-06-21 20:19:34
Dainingai, svajingai, nostalgiškai. Bet su svaiginimuisi reikia atsargiai, nes nuo birželio netoli dirželis.
Manau, kad laimės lumzdelis - šiais laikais tai išmanusis telefonas...Galima jį ir pūsti, ir žiūrėti, ir tapšnoti. Geras daiktas...