Santrauka:
Rašyta prieš dvejus metus, bet nuotaika tokia pat...
Iš po nakties pabalo žemė.
Ne sniegas tai ir ne obels žiedai.
Tarpuvartėj šakas supynę
Pravirko du senučiai jazminai.
Saldus svaigumas greitai baigės,
Žolėn nukrito kvepiantys žiedai.
Jaunystės metų liko aidas,
Nuliūdę stovi jazminai...
Birželio naktys trumpos.
Rasoj – mėnulio atspindžiai,
O prie senų vartelių niūrūs
Du nužydėję jazminai.
(
2014 06 15)
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-21 17:06:05
Pagal J. Gėtę: "Pasenti nedidelis menas, menas - nugalėti senatvę"
Didelis džiaugsmas jazminams, kad jie ne po vieną, atskiruose kampuose liūdi, o šalia vienas kito. Nesvarbu, kad ne jauni, audrų aplaužytomis šakelėmis, juk ir jos atgyja, nors aplaužo jas vėjas.
Nuostabiai išreikšta nuotaika.
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-21 11:18:36
Dievinu jazminus ir jų svaiginantį kvapą, tad pajutau eilėraščio nuotaiką
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2016-06-21 09:13:41
Liūdnoka nuotaika, bet jauku...
Pas mus išrovė šalia parko tvoros seną jazmino krūmą, pasodino tagetes, bet jaukumo kaip nebūta. :(