Šįmet jūros dar nemačiau,
Tiktai laukų žalumą žalią,
Tiktai pavasarį jaučiau, –
Jo paslaptingą jauną galią,
Kai visą žemę jis staiga
Užlieja žaliuojančia banga.
Dar nestovėjau pajūry,
Kai smiltys slysta iš po kojų.
Ak, jūra jūra, tu turi
Būt panaši galbūt į laisvę,
Kuri nesutelpa širdy,
Apie kurią visi galvoja.
Nors negaliu tavęs matyti,
Bet vis ilgėjaus ir ilgiuosi.
Ir kas žmogaus širdy
Tą jūros ilgesį pasėjo?