Lietaus vargonai stogu gaudžia
Ir negaliu nei ploti, anei pykt.
Braidau po atmintį, tik širdį spaudžia.
O kas belieka, kai nesugebu užmigt?
Šalti lašai takus per sielą mina,
Galiukuos pirštų virpesius renku.
Ne vien mane šią naktį nemiga kankina.
Klausyk, tu šiąpus ar anąpus debesų?
Gal man paskambint? Laišką parašyti?
Išnyko balsas, dreba žodžiai be raidžių.
Ko neišbarstėm gal kažkur ir liko
Tarp saulės patekėjimų ir sutemų...
------
Blakstienas ne lietaus lašai skandina,
Ant lūpų skonis tirpstančių ledų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-19 10:05:57
Kokių gražių minčių tos nemigos atneša! Daugiau tokių...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-18 16:54:41
Blakstienas ne lietaus lašai skandina,
Ant lūpų skonis tirpstančių ledų...
Tokiu atveju nebaisi ir nemiga.
Autorė nestokoja nei romantikos, nei jausmingumo.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-18 12:44:30
O kas belieka?.. Tik puikias eiles rašyt. Dėkui.
Vartotojas (-a): giedrytė
Sukurta: 2016-06-18 11:41:04
Puikus kūrinėlis
Vartotojas (-a): Nijolena
Sukurta: 2016-06-18 07:55:13
Su traukos jėga. Kai ledai tiprsta, būna karšta. Kartais pridengta erotiškiau, negu nuoga...
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-18 04:08:12
Įtikinamai. Juolab galiu patvirtinti šituo komentaru (žiūrėkit laiką, kada rašytas), kad autorė tikrai nemiegojo ir ką tik buvo pasijungusi į saitą, nors eilės ir gerokai anksčiau įkeltos :)))