Nenuplovė lietus,
Nenukrėtė vėjas
Dovanotų birželio žiedų.
Tiktai niaukės dangus
Ir diena vakarėjo,
Sviro šakos baltų jazminų.
 
Raudonai sužydėjus,
Šalimais stiebės rožė...
Sunku būt gražesnę surasti.
Žiedai liepsnomis
Kiekvienam jos atrodė,
Kuriems niekados neužgesti.
 
Tik naktužė abu
Greit šešėliais apklojo,
Jie abu buvo jos glėbyje.
Jazminėlis švelnus
Ir spygliuotoji rožė
Nuo visų dengės viena skraiste.
 
Ką jam rožė šnabždėjo
Vien tamsioji girdėjo,
Tik ji saugoti paslaptis moka.
Bet kai rytas išbrėško,
Kai rasa nurasojo,
Baltas žiedlapis glaudė raudoną.