taip beprotiškai smilksta ruduo
mano saujoje sutelpa liūtys
dar kartelį priglusiu prie jo
ir niūniuosiu lopšinę į būtį
apie budinčias miesto akis
rytmetinėj šviesoj tavo žvilgsnį
kai kregždutė už lango sakys
ne rytoj, ne poryt tu ištirpsi
ir laikysiu suspaudus tvirtai
jei pabusi aidint griaustiniui
nes tik tu mano kūną matai
Vilniaus gatvėms ir upėms patvinus
---
tu šypsaisi klausydamas to
nes dabar visai ne ruduo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): kaip lietus
Sukurta: 2016-06-17 23:53:52
Šviesus eilėraštis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-17 21:42:01
Puikus sonetas.
Vartotojas (-a): Papartis
Sukurta: 2016-06-17 21:30:24
Šilti ir jaukūs žodžiai - gražu.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2016-06-17 16:51:30
ir laikysiu suspaudus tvirtai
jei pabusi aidint griaustiniui
nes tik tu mano kūną matai
Vilniaus gatvėms ir upėms patvinus
Jautrumu su meile, lyriškai jaukiai...
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-06-17 16:12:17
Maži ilgesiukai, susilieję į nuostabią ,,Lopšinę rudeniui", nors dar vasara pačiame gražume.
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-06-17 13:56:05
Tikrai miela Jūsų lopšinė...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-17 09:04:14
labai graži jūsų lopšinė
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-17 05:17:39
Labai miela. Natūralu ir šilta. Ir visai ne ruduo :)