Atėjome

Santrauka:
Vakar lankėme mūsų „Tėkmės“ literatų klubo nario, gerbiamo mokytojo Jono Šukio kapelį netoli Panevėžio. Penkeri metai praėjo nuo jo išėjimo Anapilin. Mintys gimė sugrįžus namolio, į Dzūkiją.
Prisilietėm prie laiko, atminties, 
Tyloj, maldoj ir žibury žvakelės, 
Nors lig tavęs, brolau, ir ilgas kelias, 
Atėjome bent kartą prisiglaust.
Nebuvo nejauku kapuos – tavoj šventovėj, 
Nors lietūs lijo, niaukėsi diena, 
Ir dar sekundė, dar minutė, kiekviena 
Akimirka šalia tavęs. Šalia.
........................................................
Prisilietėm prie laiko, atminties, 
Ir dėkui tau, įprasminusiam būtį, 
Neaukštiname mes tavos mirties, 
Dėkojam, kad galėjome pabūti...
Vasara7

2016-06-16 11:18:54

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-06-17 21:28:56

Prasmingas. Tik taurios sielos žmonės nepamiršta tų, su kuriais teko dalintis duona ir poetiniu žodžiu...

Vartotojas (-a): Žalvarnė

Sukurta: 2016-06-17 14:03:31

Toks gražus prisilietimas...

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2016-06-16 20:18:58

Jautrus prisilietimas prie atminties, prie plunksnos brolio buvimo.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-06-16 18:57:18

Labai gražu, kai prisimenami išėję talentingi žmonės, su kuriais buvo bendrauta. 
 

Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo

Sukurta: 2016-06-16 16:05:19

Prisilietėm prie laiko, atminties, 
Ir dėkui tau, įprasminusiam būtį, 
Neaukštiname mes tavos mirties, 
Dėkojam, kad galėjome pabūti...

Gražus prisiminimas per laiko tekančią upę...

Vartotojas (-a): daliuteisk

Sukurta: 2016-06-16 13:17:33

Gera, kai išsaugotas toks nuoširdus artumas – kas buvo, to jau niekas neatims.