Santrauka:
Vakar lankėme mūsų „Tėkmės“ literatų klubo nario, gerbiamo mokytojo Jono Šukio kapelį netoli Panevėžio. Penkeri metai praėjo nuo jo išėjimo Anapilin. Mintys gimė sugrįžus namolio, į Dzūkiją.
Prisilietėm prie laiko, atminties,
Tyloj, maldoj ir žibury žvakelės,
Nors lig tavęs, brolau, ir ilgas kelias,
Atėjome bent kartą prisiglaust.
Nebuvo nejauku kapuos – tavoj šventovėj,
Nors lietūs lijo, niaukėsi diena,
Ir dar sekundė, dar minutė, kiekviena
Akimirka šalia tavęs. Šalia.
........................................................
Prisilietėm prie laiko, atminties,
Ir dėkui tau, įprasminusiam būtį,
Neaukštiname mes tavos mirties,
Dėkojam, kad galėjome pabūti...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-17 21:28:56
Prasmingas. Tik taurios sielos žmonės nepamiršta tų, su kuriais teko dalintis duona ir poetiniu žodžiu...
Vartotojas (-a): Žalvarnė
Sukurta: 2016-06-17 14:03:31
Toks gražus prisilietimas...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-16 20:18:58
Jautrus prisilietimas prie atminties, prie plunksnos brolio buvimo.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-16 18:57:18
Labai gražu, kai prisimenami išėję talentingi žmonės, su kuriais buvo bendrauta.
Vartotojas (-a): Sutemų Sesuo
Sukurta: 2016-06-16 16:05:19
Prisilietėm prie laiko, atminties,
Ir dėkui tau, įprasminusiam būtį,
Neaukštiname mes tavos mirties,
Dėkojam, kad galėjome pabūti...
Gražus prisiminimas per laiko tekančią upę...
Vartotojas (-a): daliuteisk
Sukurta: 2016-06-16 13:17:33
Gera, kai išsaugotas toks nuoširdus artumas – kas buvo, to jau niekas neatims.