Aš nieko neprašau tavęs – tik tyliai laukiu,
           kaip po pirmos perkūnijos pažadintas dangus
kad laukia saulės šypsnio – vėl nuplautas
          jo veidas pragiedrės ir pasibaigs lietus.

Tik atspindės tą naują dangų mažas lašas –
           nuslysti tavo skruostu juo norėčiau aš,
bet debesys jau sunkūs tvenkiasi ir baisiai dažo
          niūriom spalvom tai, ką lietus atneš.
   .........................................................................

Aš nieko neprašau tavęs – maldoj tik laukiu,
           dangus kol pragiedrės ir pasibaigs lietus.