Prisimenu aš tas naktis,               
Kada mažytė nemiegojai.
Paėmusi tave glėby
Aš tyliai sau svajojau...
 
Padovanosiu tau spalvas,
Kad kurt galėtume pasaulį.
Kur niekad nėra debesų
Ir visad šviečia saulė.
 
Atrasime svajų pilis
Ir kas dieną augsim.
Kai  mėnuo tyliai patekės –
Aušros kas rytą lauksim.
 
Sužibus rasai akyse –
Jos lašelius surinksim.
Nuo atspalvių pilkų
Viena kitą ginsim.
 
Laikas bėgo nejučia –
Užaugai nuostabia gėle.
Žavisi tavim visi –
Paguoda mano tu esi...
 
Kai būdavo labai sunku –
Tu man suteikdavai jėgų.
Buvai tu broliui lyg mama –
AČIŪ, KAD ESI TOKIA...