Staiga nebebūsiu tavo akys,
Nes negalėsi matyti.
Susigrąžinti intrigos
Ant seno ešafoto.
Įdiegti į tave mėnulio dainą nebandysiu,
Ir plėmą vogtą nuo obuolmušių žirgų
pamesim.
Nesugebėsiu nieko, tik
Sukirsti per rankas, kai laiko
Jas suspaudęs tau begimdant.
Ištvert giljotinuoti
Reikia pačią mirtį.
Skaidrią vaiko mirtį
Varpais sugrįžtančią ir
Klegesiu dienų purių laukimais.
Ištvėrus numarinti pačią mirtį
ir kalant paskutinį vinį likti –
jau nemariu suvokimu beribiu.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-10-30 16:55:59
Patiko, net lb.... :)