Lietuvos tik neišplėšit iš širdies

Santrauka:
Ryt Obelių geležinkelio (jau buvusioj) stoty paminėsime Gedulo ir Vilties dieną. Mano prosenelį išvežė sergantį, jis buvo jau senas, per 80 metų. Išvažiuojant  prosenelis pasakė, kad išveža ne jį, bet jo kaulelius. Po mėnesio jis mirė Sibiro sniegynuose... Ekspromtu gimė eilės.
Dunda, dunda traukiniai į tolį.
Tėviškėle, sese, lik sveika,
Nežinojau, kad sniegynai bus man guolis,
Kad neglostysiu vaikų tėvo ranka.
 
Ne mane jau vežate į tolį,
Vežate tik mano kaulelius,
Kur balti lokiai bus mano broliai,
Kur gimtinės vėjas neužpūs.
 
Dar įkvėpsiu gimtos žemės kvapo.
Ašarėlė dygiu skruostu nuriedės.
Sibiro sniegynuos liks tik mano kapas,
Lietuvos tik neišplėšit iš širdies.
Kriauna

2016-06-12 21:57:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Eiliuotoja

Sukurta: 2016-06-13 19:45:15

Tarsi rauda...
Taupu žodžių, bet pasakyta daug.
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2016-06-13 18:17:38

Sunku įsivaizduoti didesnį košmarą, ešelonams dundant į rytus su gyvu lietuvių kroviniu. Gyvuliniuose vagonuose sugrūsti jie duso nuo oro trūkumo ir smarvės. Atsigerti vandens dar gaudavo, bet nusiprausti - nelikdavo. Motinos mažiems vaikams negalėdavo net vystyklų išskalbti.
Tiek nedaug bebuvo likę tik aštuonių dienų iki karo pradžios. 
Reikia kuo daugiau tokių kūrinių. Ačiū.

Vartotojas (-a): Rena

Sukurta: 2016-06-13 15:10:02

Liūdniausia, kada regi tuos vaizdus prisiminimuose...

Vartotojas (-a): Vasara7

Sukurta: 2016-06-13 11:05:22

reikia tokių eilių apie tai, kas buvo Lietuvoj, apie tautos atmintį, artimųjų skausmą...jautru ir artima

Vartotojas (-a): baltoji varnelė

Sukurta: 2016-06-13 09:45:54

Buvęs laikas kai kada apie save primena: kam pasakojimais, prisiminimais, senomis fotografijomis,
tai žiūrėk  - tobulai  netobulai ir paeiliuojame.

Vartotojas (-a): Saulėlydis

Sukurta: 2016-06-12 23:16:36

Prasminga...Istorija, daug skausmo ir liūdesio...

Vartotojas (-a): delioren

Sukurta: 2016-06-12 22:27:19

Liūdni prisiminimai, bet t a i buvo.
Gerai, kad yra apie tai rašančių ir tuo pačiu primenančių, kad šiandiena nėra tokia liūdna ir šalta.