Supasi saulė rugpjūčio dienoj,
Nors dar birželis, o skuba.
Vakarą miršta, o rytą gyva –
Kryžiaus kelius mintys suka.
Purptelį paukščių porelė – atbusk!
Dar žiedą slepia papartis.
Kelias vingiuotas – visko dar bus.
Joninių žiedas tik skleidžias.
Kol šienapjūtė rami snauduliuos,
Gal pasakys ką ramunė...
Debesys supa glėby spinduliuos,
Laikas ne auga, o mąžta...
Akys atspindi žydrynę dangaus –
Kiek visko būta – gyventa.
Sauja tuščia – nepagauta diena,
O ir nakties kaip nebūta...
Kvėpki žiedus, aromatą jausmų
Ten, kur atokvėpio būstas.
Darbas ne vilkas – į mišką nebėgs.
Nors kas jį žino... ten žemuogės gundo.