Atleisk, jau nužydėjo jazminai,
Atleisk, kad nepriskyniau puokštės.
Maniau, sutiksiu dar... Pavėlavau –
Jau debesys pajuodę ropščias.
Per dangų ropščias lyg juodi kalnai.
Pavėlavau... Jau nužydėjo ir saulutė.
Į vakarą, į vakarą brendu,
Kasdien piktėju, liūstu po truputį...
Atleisk, jau nužydėjo jazminai.
Žaibai pikti, griaustinis trankos...
Per širdį ropščiasi juodi kalnai,
Ir svyra niekad nelytėtos rankos...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-13 10:59:00
Skaudus apmąstymas. Gaila, bet mes dažnai delsiame padaryti kitam žmogui kažką gero, suteikti, kad ir trumpalaikio džiaugsmo arba šiltai nusišypsoti, nors tai nieko nekainuoja. Gėdijamės, kažko bijome??? Kai žmogus išeina į Anapilį, tada tik atmintyje pradedame perkratinėti, ko nepadarėme, kad pašviesinti jo būties akimirkas.
Neliūdėkite - reiškia buvo Jūsų tokia lemtis.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-12 21:36:54
Nuoširdus atsiprašymas, bet gaila, kad pavėluota.
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-12 20:38:16
Pavėlavus, širdyje renkasi audros...
Liūdnai...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-12 17:37:38
Kaip liūdnai skausminga :( ...
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-12 14:47:58
Žmogau, kodėl taip pavėlavai? Per širdį ropščiasi juodi kalnai,
ir svyra niekad nelytėtos rankos...