Kartais vadovams yra sunku nuspręsti, kaip pasielgti: priešintis ar ne. Prieš įžengiant rusams į Lietuvą. Vieni sakė, kad reikia priešintis, kiti - ne. Niekas nežinojo, kad bailiai pasiskelbs tautos gelbėtojais, gynėjais ir didvyriais, o tuos, kurie norėjo ginti Lietuvą, pasmerks. Tačiau tuo metu ateitis buvo uždengta nepermatomu laiko šydu.
Kita dalis žmonių nusprendė ginti Lietuvą iki kraujo lašo ir jos niekada neišsižadėti ir gynė ją, ryžtingai tarė ne prievartai ir žiaurumui, vergijai ir šėtoniškai klastai.  Jų apsisprendimas buvo gilus ir apginta labai daug. Jie buvo ne tik kovotojai, bet ir liudininkai tautos tragedijos.
Reikėtų šį eilėraštį įtraukti į vadovėlius, kad nebūtų pamirštas partizanų indėlis ir nebūtų iškraipyta istorija.

Prasminga, jautru.
Neiškerpami prisiminimai.   (:
 

Taip, prikėlė skausmingus prisiminimus...
Jautri tema ir jautriai išsakyta...

Skaudi tema :(
Gražiai išraudota...

prasminga ir labai jautri tema paliesta ir puikiai perteikta...ačiū

Gilu ir prasminga...
Dėkui!