Nemigoje gaudai mintis savo,
Kad nepasiklystų tamsoje –
Sumenkusios kažkur nulingavo...
Nemigoje gaudai mintis savo –
Nenuostabu – praeitis pasigavo
Ant numindžioto tako būtyje.
Nemigoje gaudai mintis savo,
Kad nepasiklystų tamsoje...
<>
Ateina laikas – privalai tylėti –
Draugai į nežinią išėjo seniai –
Nori mintis dar sieloje lytėti?
Ateina laikas – privalai tylėti:
Liko liūdesys ir žingsniai lėti –
Kodėl taip nutiko?.. Tikrai žinai.
Ateina laikas – privalai tylėti –
Draugai į nežinią išėjo seniai.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-10 19:40:28
mieli trioletai, gražiai sudėstyti
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-10 18:45:39
Pirmasis ypatingai gražus, bet ir antrasis gražus.
Liūdna, kai išeina tos pat kartos artimieji, draugai, kaimynai... Gyvenimas ir laikas pateikia visiems savo nuosprendį, nieko nepamiršdamas ir neaplenkdamas, pagal savo kanonus.
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-10 15:29:54
Gražiai sudėlioti. Ypač pirmasis toks nuoseklus ir vaizdingas.
Vartotojas (-a): Kapsė
Sukurta: 2016-06-10 09:16:40
,,Atėjo laikas — privalai tylėti..." Ar ne per daug jau tylime?