Aš ne šokėja tarp nuraudusių žibintų,
Ne laimės paukštė plunksnom išpuošta.
Aš tik šaka lengvai žemyn palinkus,
Kuri brandi ir vaisiams paruošta.
Laikau visus tvirtai į ląją susirinkus,
Svajoju Tau juos subrandinti kaip tada,
Kai mes atsargiai juos abudu rinkom,
Tikėdami, kad tai likimo dovana.
Aš ne šešupė vingiuose kraštais išlinkus,
Ne perlais žėrinti lyg sagė puošmena.
Aš tik šaka visam sode tokia laiminga,
Kad esu ten, kur man yra šešėlinė vieta.