Ateisiu tyliai naktį,
Kaip vaikšto tik šešėliai,
Kaip plazda vėjo šoky
Lapelis drebulės.
Atėjęs – pamyluosiu,
Priglausiu tavo galvą,
Girdėsis vienas garsas –
Tai plakančios širdies.

Ateisiu tamsią naktį,
Kada užmigs mėnulis,
Padėjęs gelsvą galvą
Ant debesies tamsaus.
Atėjęs – sušukuosiu
Aš tavo juodus plaukus,
Įsegsiu chrizantemą,
Kaip simbolį šviesaus.

Ateisiu trankią naktį,
Kada griaustinis dunda
Ir savo galią rodo
Virkdydamas žaibus.
Atėjęs – tau padėsiu
Nuo nerimo pabėgti,
Žinau, kaip reik parinkti
Tam tinkamus žodžius.

Ateisiu lietui lyjant,
Kai vandenys pašėlę
Lyg iš gausybės rago
Plūsta iš debesų.
Atėjęs – išvaikysiu
Tavo mintis juodąsias,
Tu pasijusi
Tarsi sugrįžus iš dausų.

Ateisiu aš, ateisiu.
Man nesvarbu, koks oras
Nei metų laikas,
Tik tu manęs neišvaryk.
Palik užuominą,
Kur aš tave galėčiau rasti,
Ir vardą,
Kuriuo tave šaukti, pasakyk.

Ar aš tikrai ateisiu, kai būsi nelaiminga?
Gal tik mano šešėlis į tave pažiūrės...