Laukiau tavęs...
Laukiau tavęs,
Kaip laukiama saulės
Nupjautoj lankoj...
Laukiau tavęs
Ir tavo akių,
Primerktų
Iš smalsumo.
Ko tu ieškai many,
Ką atrasti gali,
Jei aplinkui tave –
Vien tik gėris,
O į mano laukus,
O į mano mintis
Slenka lietūs ir vėjas.
Dar nenoriu rudens,
Dar nenoriu šalnų
Ir to liūdesio,
Graibstančio širdį...
Aš pabėgsiu šiandien
Į nupjautas lankas...
Ar sulauksiu tavęs?
Ar išgirsi?
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2016-06-13 14:31:23
Šaunuolė - labai gražu!
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2016-06-09 20:35:20
Gerai, jau ir vėl į pievas, į lankas ... gražus jausmų proveržis! Atsibudimas :::)))
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2016-06-09 20:29:46
Gera daina galėtų būti. Nors liūdnos ir ilgesingos eilės, bet gražios. Jei perskaitys, tai, manau, tikrai ateis, jei galės.
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2016-06-09 12:06:09
Viltingas laukimas... Išlis lietūs, aprims ir vėjas. Reikia tikėti!
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2016-06-09 09:53:26
su viltinga gaida liūdesys...mielos eilės
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2016-06-09 08:57:52
Liūdnas, bet mielas...
Vartotojas (-a): Saulėlydis
Sukurta: 2016-06-08 23:28:03
Daininga... Ir liūdna