Dėkoju Dievui už gyvenimą, kur teka,
Likimo vingius, paribio krantus, 
Už duoną skalsią, tai, ką mato akys
Ir kuo dalinamės su tavimi perpus.
Už savo Motiną, kuri augino, supo, 
Darbų išmokė, buvo šiluma, 
Namų jaukumas ir aukščiausi siekiai, 
Buvai  vienintelė ir mylima Mama.
Ėjau, klupau, gyvenimas klaidino, 
Sustot nelemta, akmenis nurinkt, 
Aš nežinojau, kad ir Meilė ima, 
Ir kad nemylint taip sunku gyvent.
Vaikai užaugo lyg už kelio medžiai, 
Paliko gūžtą — sieloj tuštuma,
Ir tik dabar, praėjus šitiek metų,
Jaučiu, ką jausdavo mana Mama.
..........................................................
Dėkoju Dievui už gyvenimą, kur teka, 
Ir tai, kas liūdina ir džiugina mane, 
Palaimink, Mama, iš dangaus tu mano taką, 
Kai susitiksime nakties tamsios sapne.