Man žemė dovanojo stebuklus:
maža sėklelė auga pušimi,
Marcelius sukuria:
„numegzk man, mama, kelią“
ir pats tikėti Apvaizda imi
kai skamba Rostropovičiaus
violončelė.
 
Tai žmonės, tie protingi padarai
šventaisiais, galima sakyti, virsta,
stebuklu tampa tai,
ką pats darai.
Jau stebuklingi tavo pirštai...
 
Gal prisilieskit  prie manos širdies,
tai džiaugsis ji, tai vėl gedės...